Nuo pilkų blokų iki spalvingų bendruomenių: kokią daugiabučių architektūrą kuriame šiandien?

Ilgus metus Lietuvos daugiabučių architektūroje dominavo funkcionalumas – dažnai paveldėtas iš standartizuotos, tipinės statybos laikotarpio. Tačiau šiandien situacija iš esmės keičiasi.

Kaip architektas ir „Postforma“ įkūrėjas, vis dažniau matau, kad gyventojų laimė tampa architektūros tikslu. Nebeužtenka atitikti techninių reglamentų ar suprojektuoti maksimalų kvadratinių metrų skaičių. Klausimas šiandien – kaip žmogus jausis šioje erdvėje po 5, 10 ar 30 metų?

Privatumas – naujoji prabanga

Projektuodami daugiabučius šiandien sprendžiame iš pirmo žvilgsnio priešingą uždavinį: kaip suderinti bendruomeniškumą ir asmeninę erdvę?

Vienas iš pavyzdžių – Kaune, Dainavos mikrorajone vystomas projektas „Paparčio žiedas“. Projektavimo procesas truko 8 mėnesius. Per tą laiką ieškojome sprendimų, kurie leistų sumažinti tiesioginį butų sienų kontaktą su kaimynais, sukurti daugiau natūralios šviesos, užtikrinti individualias lauko erdves (terasas, balkonus-nišas) ir išvengti „koridoriaus efekto“ urbanistinėje struktūroje.

Didelė dalis butų šiame projekte neturi bendrų sienų su kaimynais – ir tai šiandien tampa itin svarbiu kokybės rodikliu. Privatumas, akustinė ramybė, šviesa – tai dalykai, kurių neįmanoma „pridėti“ vėliau. Juos būtina numatyti projektavimo stadijoje.

Architektūrinė forma, kuri kuria emociją

„Paparčio žiedo“ komplekso planinė struktūra – žiedinė. Pastatų sienos vingiuoja ratu, formuodamos uždarą, saugų vidinį kiemą.

Žiedinė kompozicija sukuria aiškų identitetą. Balkonai-nišos leidžia išlaikyti vizualinį privatumą. Vidaus kiemas tampa bendruomenės centru, o ne tranzitine zona.

Fasade naudojama ryški geltona spalva – sąmoningas sprendimas. Spalva mieste nėra tik estetika. Ji veikia emociją, nuotaiką, net vietos atpažįstamumą. Architektūra neturi būti pilka, jei bendruomenė gali būti spalvinga.

Vidinis kiemas – ne parkavimo aikštelė, o bendruomenės erdvė

Vienas esminių principų – automobiliai iškeliami į perimetrą, o vidinis kiemas paliekamas žmonėms.

Čia suplanuota vaikų žaidimų aikštelės, takai ir želdiniai, suoliukai, saugi, aptverta teritorija, vaizdo stebėjimas.

Tokios erdvės nėra tik „pridėtinė vertė“. Praktika rodo, kad jos padeda formuotis aktyvioms ir darnioms bendruomenėms.

Šiandien projektuojant daugiabučius vis dažniau galvojame ne tik apie užstatymo intensyvumą, automobilių skaičių ar reglamentų atitikimą, bet ir apie natūralios šviesos kokybę, akustinį komfortą, erdvių proporcijas ir emocinį ryšį su vieta.

Architektūra nebėra tik statinys. Tai – gyvenimo scenarijus.

Ir jei anksčiau dominavo pilki blokai, šiandien kuriame spalvingas bendruomenes – su daugiau privatumo, daugiau šviesos ir daugiau sąmoningų sprendimų.

—
Tomas Kučinskas
Architektas, „Postforma“ įkūrėjas